Žmonės keičia kitų žmonių gyvenimą. Žmonės, net nepastebėdami kuria kitų žmonių likimus. Neįmanoma nuspėti, kokių ornamentų gali nupiešti šių žmonių gyvenimo linijos.

Bėgdami nuo savo likimų, šeši romano herojai svetima valia apsigyvena nuošaliame name miesto pakrašty. Ciniškos jų intonacijos slepia nusivylimą, bet išduoda artimų sielų ilgesį ir vienatvės baimę. Jie dedasi, kad jiems neskauda, kad dabar jiems viskas vis vien. Tačiau juos supančioja praeities klampumas ir persmelkia jų mintis bei jausmus. Rytojus ateitų, jeigu jie sugebėtų peržengti praeitį. Rytoj būtų rytoj, jei nebūtų ir vėl kaip vakar.

Žmonės ne perskelti į vyrą ir moterį, jie ne atskirti. Jie skirtingi pagal sumanymą, jie kitaip sukurti, jie visai, visiškai nesuderinamai kitokie. Žmonija pagal planą nuo pat pradžių yra padalinta į vyrus ir moteris, ir todėl jie supriešinti amžinai.