Šia knyga Algimantas Čekuolis grįžta į grožinę literatūrą.
Jau buvo joje praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Skyrėsi nuo kitų to laiko rašytojų neįprasta tematika ir struktūra, stiliumi tarsi pro sukąstus dantis.
Egzotika greitai išsibaigė, o rašyti melo nesinorėjo. Čiupo atsiradusią progą – ką tik įsikūrusi Maskvos spaudos agentūra „Novosti“ pakvietė jį, Literatūros instituto absolventą, jūrininkaujant pramokusį keletą kalbų, dirbti korespondentu užsienio šalyse. Tais laikais tai buvo kaip gyvam patekti į rojų.
Užsienyje dirbo 18 metų ir „nepasišiukšlino“. Portugalijos prezidentas, o vėliau Ispanijos karalius jį apdovanojo ordinais. Kiti sovietų darbuotojai stebėjosi. Tai nebuvo įprasta.
Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas „Gimtojo krašto“ redaktoriumi. „Sąjūdžio“ dar nebuvo. Jis prasidėjo po dvejų metų. Prie spaudos kioskų ketvirtadieniais, kai išeidavo „Gimtasis kraštas“, nusidriekdavo eilės.
Buvo išrinktas į „Sąjūdžio“ vadovybę, jo deputatu į Maskvą. Davė 283 interviu užsienio spaudai, radijui ir televizijai apie tikrąją Lietuvos padėtį.
Paskui 22 metai Lietuvos televizijoje.
Šiandien, kai šią knygą paėmėte į savo rankas, prasideda naujas šio autoriaus gyvenimo etapas.