Šis romanas apie skirtingos kilmės jautrių sielų žmonių meilę, buvimą kartu ir išgyvenimus. Vilnietė dailininkė Agnė vyksta į Prancūziją padirbėti pilyje mainais už tai, kad jai parodys tikrąją neturistinę Prancūziją. Agnė rytais klajoja ir lieja akvareles, dienomis dirba pilyje, pilies bibliotekoje skaito senovines knygas. Prancūzija ją žavi savo senąja miestų architektūra, o laukai žydinčiomis saulėgrąžomis. Pilyje daug paslapčių ir senovės dvelksmo, primenančio vasaras Šimonyse. Kartu su pilies šeimininku ji keliauja po apylinkes, apžiūri senas nedidelių aplinkinių gyvenviečių bažnyčias ir vienuolynus, vakarais užsuka į restoranus, susipažįsta su žmonėmis. Lietuvės ramus būdas ir žydros akys patinka svetingam prancūzui, o romantiški vakarai po pilies kaštonais suartina šiuos visokeriopai skirtingus žmones, jiedu įsimyli.