Žvilgsniu ieškau savo tėvo. Jis jau keturiolika metų miręs, o aš vis dar jo laukiu. Apšvietimui keičiantis tikiuosi išvysti jį žingsniuojantį tuščia gatvele aukštyn pas mane, jam besiartinant jo siluetą regėčiau vis didesnį ir didesnį, o vaizdą vis ryškesnį. 

Remdamasis išlikusiais dokumentais, laiškais ir senomis fotografijomis, sūnus dėlioja tėvo vaikystės istoriją. Ji nusidriekusi nuo Egipto, kur Teisėjas, pasakotojo senelis, geležine ranka valdo šeimą, iki internatinės mokyklos Ženevoje, gausybės viešbučių ir atsitiktinių buveinių pas svetimus žmones.  

„Tėvo lemtis“ – įtaigus ir gilus romanas apie jauno vyro pastangas pritapti pasaulyje, kurio jis nesupranta. Istorija apie jį supančius žmones ir lemtingą Europos epochą. Kūrinys, kurio centre šeima, paženklinta iš kartos į kartą perduodamos vienatvės, atskleidžia, kaip sunku – o gal net neįmanoma – susitaikyti su aplinkybėmis, formuojančiomis žmogaus gyvenimą.  

Svaiginantis pasakojimas apie vienatvę ir netektį... Šis romanas yra vienas geriausių, jautriausių, santūriausių, elegantiškiausių ir labiausiai jaudinančių kūrinių, kuriuos teko skaityti per labai ilgą laiką... Tai istorija, kupina ilgesio, bet kartu ir atsidavimo, žavesio bei smalsumo gyvenimui. 

Dagbladet 

Nielsas Fredrikas Dahlis (gim. 1957) – vienas ryškiausių šiuolaikinių norvegų autorių: poetas, dramaturgas ir prozininkas, pelnęs daugybę literatūrinių apdovanojimų. Jo naujausias romanas „Tėvo lemtis“ 2024 m. įvertintas Šiaurės Tarybos literatūros premija, skaitytoją paliečia ne tik papasakota istorija, bet ir nepaprastu emociniu tikslumu.