Pagyvenęs prancūzas dailės kritikas, negalintis atsigauti po automobilio avarijos, kurioje žuvo žmona su dukra, ir jauna italė rašytoja, priblokšta sėkmės, kuri užgriuvo išleidus knygelę apie Veneciją. Žmonės, kurių, regis, niekas negali sieti, ir kurie vis dėlto susitinka. Juos suveda paveikslas, patraukęs pirma vyro, o paskui moters dėmesį viename Paryžiaus antikvariatų. Jis susidomi iš menotyrininko smalsumo, ji – todėl, kad po paveikslu jos senelio parašas. Paveikslas atitenka moteriai, tačiau istorija tuo nesibaigia. Juodu vėl susitinka ir netrukus kartu vyksta į Veneciją. Jis - ieškoti paslaptingos garsaus Tiepolo paveikslo „Il Mundo Nuovo“ kopijos, ji – įminti senelio gyvenimo mįslės.

 

Ši kelionė supina abiejų personažų likimus ir užmena naujų paslapčių. O atrastoji Tiepolo paveikslo kopija ir paslaptingas jos motyvas tampa jųdviejų istorijos ir bandymų išsaugoti tai, kas brangiausia, metafora.