Lenkų moderniosios literatūros klasiko, vieno svarbiausių XX a. antrosios pusės lenkų poetų, Zbigniewo Herberto eilėraščių rinktinė lietuvių ir originalo kalbomis. Sudarė ir iš lenkų kalbos vertė Žilvinas Norkūnas, įvadinį straipsnį parašė Tomas Venclova. 

„Herbertas sukūrė iš karto atpažįstamą eilėraščio tipą – jo tekstai reikalauja geros pažinties su tradicija, su amžinaisiais žmonijos archetipais, yra kiek mįslingi, o drauge lakoniški, taiklūs, įsimenami, betarpiškai perteikiantys skaudžią patirtį, kuria dalijamasi su skaitytoju. Jų prasmė visada humanistinė, nors dažnai paliečia nevilties regionus. Poetas nevengia elegantiško humoro, bet neretai norėtųsi pasakyti, kad jo eilės yra tarsi kondensuotos graikiškos tragedijos, suteikiančios tą katarsio pojūtį, kurio iš tragedijos reikalavo Aristotelis." Profesorius Tomas Venclova