Emigracijos, prisitaikymo svetimoje šalyje ir savosios tapatybės tematikai skirtame romane autorė ieško atsakymo, kas jungia ir skiria trijų kartų moteris, dėl įvairių aplinkybių palikusias Lietuvą ir bandžiusias tvirtintis kitoje kultūroje.

Už olando ištekėjusi Marta išvyksta gyventi į vyro šalį, stengiasi prisitaikyti prie tradicinio XX a. pradžios Nyderlandų gyvenimo būdo, išgyvena karą, sutuoktinio mirtį. Kitos romano veikėjos Editos istorija nukelia skaitytojus į Antrojo pasaulinio karo Šiaulius, iš jų prievarta mergina išvežama dirbti į Vokietiją, o galiausiai susipažinusi su olandu apsigyvena Nyderlanduose ir susiduria su priešiška sau aplinka. Tačiau ji randa jėgų atsitiesti, sustiprinti savo savivertę, net įsitraukia į Nyderlanduose susibūrusių lietuvių veiklą, o po daugybės metų apsilankiusi Lietuvoje garsina ją įvairiais būdais. Iš dalies dienoraščio forma perteiktoje jos gyvenimo istorijoje susipina dviejų šalių buities ir istorijos fragmentai.

Trečioji romano veikėja Vita, išgyvenusi sovietmečio grimasas ir sulaukusi atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, siekdama geresnio gyvenimo, išteka ir persikelia į Nyderlandus. Nors ir nelengvai, bet prigijusi svetimoje kultūroje, ji atitolsta nuo savo kilmės šalies, o grįžti prie savosios tapatybės ją paskatina sūnus Martynas, asmeninės laimės ir profesinės sėkmės ieškantis mamos tėvynėje.

Autorė įtaigiai atskleidžia savo veikėjų skausmingą ryšio su gimtine praradimą, siekį prigyti svečioje šalyje, išlaikyti ar iš naujo atkurti dėl vienokių ar kitokių aplinkybių trūkinėjančius saitus su Lietuva. Istoriniais faktais paremtame pasakojime veriasi autentiški ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų istorijos ir kultūros vaizdai.