Na, apie šią knygą būtų galima kalbėti ir gerai, ir blogai. Įdomu tai, kad knyga su gilia potekste ir tikrai ne kiekvienas sugebės ją suprasti, perskaitęs šią knygą. Tai yra tikrai geras dalykas, nes ne kiekvienas autorius sugeba sukurti tą giliąją potekstę. Tačiau yra nemažai blogų dalykų.... Nelabai įdomu skaityti tada, kai apie personažus pasakoma vos pora sakinių, kai kurių net vardai nepaminėti. O visa knyga parašyta gana trumpais, lakoniškais sakiniais. Iš pradžių tai netrukdo, bet vėliau pradeda nusibosti ir net erzinti :/ Šiaip nėra super bloga knyga, bet galėtų būti žymiai žymiai geresnė, šiek tiek pakeitus rašymo stilių.

(Labai subjektyvus ir knygos siužetą vietomis atskleidžiantis aprašymas) Knyga, kad ir skirta jaunimui, pakankamai nustebino. Ir nustebino ne iš gerosios pusės. Bendras jausmas perskaičius - tarsi tai būtų visai talentingo keturiolikmečio pirmasis bandymas rašyti didesnės apimties prozą. Knygoje nerasime išplėtoto siužeto ir aiškios veiksmo aplinkos. Autorius tarsi skuba kuo greičiau papasakoti savo istoriją, atmestinai ir grubiai dėliodamas jos "kūną" - tam palengvina dėkingas vaizduojamos šeimos persikraustymas iš miesto į kaimą, kuriame visai tuščia, bet net ir čia nerasime nieko aiškaus ir išplėtoto: nei personažų, nei erdvės ar laiko. Prastai išplėtotas netgi centrinis kūrinio personažas - senelis. Tiesa, jis bent jau turi aiškias charakterio savybes. Visi kiti personažai - nors jų tik keli - apskritai beveidžiai. Apie mergaitę tesužinosime, kad ji mėgsta plaukti. Negalėsime atsakyti, nei kur ar ką ji mokosi, nei jos tėvų vardų, ką jie mėgsta ar ką jie dirba. Negalėsime įsijausti į jų asmenybes - jos paprasčiausiai neatskleidžiamos. Skaitant keistai atsiskleidžia mergaitės ir senelio santykiai - štai, ji jį kelia į ratukus, slapčia nuo tėvų, ir jaučia, kaip jos skruostas glaudžiasi prie senelio skruosto. Ji žavisi Upės Berniuku, nuo jo žvilgsnio rausta, tačiau šis, kaip paaiškėja - tik jos senelio jaunystės atspindys. Trikdančiai ir nemaloniai verčiant knygos puslapius juntamas nevisai įprastas meilės ryšys tarp paauglės ir senelio. Apie knygos "gilesnę" prasmę kalbėti nelabai verta. Gale tarsi bandoma parodyti paralelę tarp upės ir žmogaus gyvenimo, bet čia, deja, nieko naujo neišgirsime. Neturint vertingo turinio, norėtųsi bent jau gražaus "popierėlio" - stiliaus, tokio, kuriuo kartais piktnaudžiauja jį įvaldę Irvingas ar Murkamis, kuris leistų bent jau grožėtis sakinių konstrukcijomis ir minčių sklandumu. Deja, čia nerasime net ir to - sakiniai neplaukia, kartais - perdėm vaikiški. Reziumuojant - neradau nieko, dėl ko šią knygą galėčiau rekomenduoti kam nors skaityti.

Man patiko. Knyga su gilia mintimi...