1970 m. sausio pabaigoje Prinstono universitete Saulas Kripke (1940–2022) perskaitė tris paskaitas apie vardų semantiką ir modalinę logiką. Jose, vardų semantikos analizei pasitelkęs galimų pasaulių aparatą, Kripke išeina už kalbos filosofijos rėmų ir aiškiai pademonstruoja kalbos filosofijos problemų persipynimą su metafizikos, epistemologijos ir sąmonės filosofijos problemomis. Gyvai, be užrašų perskaitytų paskaitų transkripcija, išleista kaip savarankiška monografija, tuojau pat tapo sensacija, o ilgainiui imta laikyti vienu svarbiausių XX a. filosofijos tekstų.