„Vartai į abi puses“ – tai netikėta knyga, kurios esmę sudaro pašnekesys. Akademikę, profesorę Viktoriją Daujotytę kalbina Klaipėdos universiteto docentas Marijus Šidlauskas, atkakliai ieškantis klausimų, kurie priverstų pašnekovę atsiverti, netgi rizikuoti nesislepiant už bendrųjų frazių. Lyg ir nevengiama kultūros problemų, bet jos tarsi skleidžiasi iš vidaus, iš individualios patirties, prigimtinės tapatybės, pagaliau iš asmeninės mitologijos, jos žemaitiškumo. Apglėbiantis mąstymas, pažįstamas iš profesorės knygų, šakojasi savo „augališkomis“ šakomis, skleidžiasi medžio, kelio (keluko), vartų, kalno metaforomis. Vartai į abi puses: ten ir atgal, į praeitį ir dabartį, į save ir kitą, į žodį ir daiktą, į gamtą ir kultūrą.

Viktorijos Daujotytės interesų ratas platus, mintis laisva, metaforiška. Literatūrą ir gyvenimą ji jaučia kaip neišskaidomą vienį, kaip likimų sampynas, patirties profilius, kartais ir aštriais kampais atgręžtus į nūdieną – į mokyklinės lituanistikos ar Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų problemas. Pašnekesiuose iškyla bičiulių, bendražygių portretai, jų likimai. Ryškėja intelektualinės biografijos linijos, permąstomi asmeniniai ir profesiniai įsipareigojimai. Pateikiama autentiškų laiko, patirčių liudijimų.