„Krištolinis horizontas“ – tokį įspūdį sukelia gigantiškas Everesto masyvas kopėjui, jei jis, kaip Reinholdas Messneris, išvykęs iš Lhasos, per raudonąjį Kinijos Tibetą sukaria 1000 kilometrų kelią džipu, ir po ištisas savaites trukusio žygio pėsčiomis nuo vienos klajoklių stovyklos iki kitos, artinasi prie snieguotų Himalajų viršukalnių.

Kai 1979 metais Reinholdas Messneris, būdamas Katmandu, sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą 1980–1981 metų žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau.

Reinholdas Messneris jau buvo stovėjęs Everesto viršūnėje. Tai atsitiko 1978 metais. Dabar jis kops antrą sykį, vėl be papildomo deguonies, tačiau šį kartą ir be kopimo partnerio, be įrengtų aukštuminių stovyklų, be nešikų, ir nauju maršrutu iš Tibeto pusės.

Messnerio pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą apima ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras 8000 metrų aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.

Reinholdas Messneris, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, europarlamentaras nuo 1999 iki 2004 metų, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje (it. Funes, austr. Villnöß), šiuo metu gyvena Juvalo pilyje (Vinšgau (Vinschgau) kultūrinis regionas) ir Merane (Merano). Messneris yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.