Trečiasis „Džeinės Eir“ autorės Šarlotės Brontės romanas „Vijetė“ pirmą kartą buvo išleistas 1853-iaisiais – likus porai metų iki autorės mirties. Įpindama asmeninio gyvenimo detalių, Š. Brontė pasakoja Viktorijos epochos moters Liusės Snou istoriją. Po šeimą ištikusios tragedijos mergina palieka gimtąją Angliją ir iškeliauja į žemyninę Europą. Apsistojusi nedideliame Vijetės miestelyje, ji įsidarbina mergaičių pensione anglų kalbos mokytoja. Narsiai kovodama su likimo jai siunčiamais iššūkiais, Liusė savo talentu, užsispyrimu ir atsidavimu pamažu išsikovoja pripažinimą, pagarbą ir atranda savo vietą po saule. 

Šarlotė Brontė (1816–1855) yra viena iš trijų seserų rašytojų (kartu su Emilija ir Ane), sulaukusių pripažinimo ir tapusių neatskiriama klasikinės anglų literatūros dalimi. Iš viso Šarlotė parašė keturis romanus („Džeinė Eir“, „Šerlė“, „Vijetė“, „Profesorius“) ir buvo pradėjusi penktąjį – „Ema“. Deja, netikėta mirtis vos 38-erių neleido jo užbaigti – yra išlikę tik maždaug 20 puslapių „Emos“ rankraščio.