Vienuolikametis Patrikas, jo sesutė Suniva ir ūkininko Nealo šeima ramiai gyvena nedideliame airių pajūrio miestelyje, kuriame yra vienuolynas ir bažnyčia. Nors Nealas nėra turtingas, jo šeima turi tai, kas reikalinga, visi vaikai aprengti ir sočiai pavalgę. Tačiau šviesų jų gyvenimą drumsčia nerimas - visi kalba apie netoliese siaučiančius žiaurius atėjūnus, plėšiančius, žudančius žmones, ir deginančius jų namus.

Norvegų rašytojas T. T. Haugeris pirmoje šešių knygelių serijos dalyje pasakoja apie VIII-XI a. įvykius Europos šiaurėje, apie to meto karius-plėšikus, žinomus vikingų vardu. Gerai ginkluoti, žiaurūs ir godūs vikingai kėlė siaubą Baltijos, Viduržemio jūros ir Šiaurės Atlanto pakrančių gyventojams. Vikingai tuo metu buvo pagonys, jų žiaurumą ir mirties niekinimą galima paaiškinti tuo, kad, pagal jų to meto tikėjimą, tik kovoje žuvę kariai po mirties gali patekti į vyriausiojo dievo Odino karalystę - Valhalą.