VILNIAUS RITMU. Ar rašytojas gali išgyventi Lietuvoje
Šią knygą galite klausyti / skaityti užsisakę PEGASO prenumeratą.
Peržiūrėti visą prenumeratos katalogą- Įsigykite audioknygas arba užsisakykite prenumeratą Pegasas.lt
- Atsisiųskite PEGASO programėlę ir prisijunkite savo Pegasas.lt paskyros duomenimis.
- Iškart pasiekite įsigytas ar prenumeratos knygas ir mėgaukitės išskirtiniu turiniu.
Apie prekę
IŠSKIRTINIS TURINYS TIK PRENUMERATORIAMS
Laidoje „Vilniaus ritmu“ vedėja Jūratė Pilibaitienė kalbina Vilniaus universiteto profesorių, knygotyrininką Remigijų Misiūną apie knygos vaidmenį istorijoje, šiandienos leidybos iššūkius ir ateities perspektyvas. Pokalbis atskleidžia ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį knygos veidą.
Pasak prof. R. Misiūno, knyga atsiranda tada, kai jos reikia. 1547 m. išleistas Martyno Mažvydo „Katekizmas“ tarnavo religiniams tikslams. Vėliau knyga tapo tautinio išsaugojimo ir nepriklausomybės siekio įrankiu, o atkūrus valstybę – švietimo ir kultūros pagrindu.
Grožinės literatūros poreikis Lietuvoje formavosi lėčiau nei Vakarų Europoje – ilgą laiką dominavo religiniai tekstai, o socialinio užsakymo pramoginei literatūrai tiesiog nebuvo. Lietuvoje iš grožinės literatūros vien gyventi sudėtinga. Vakaruose veikia kitokia sistema – autorius per metus išleidžia vieną knygą, dažnai serijos dalį, o pajamos gaunamos ir iš vertimų į kitas kalbas.
Pokalbis atskleidžia sudėtingą Lietuvos leidybos realybę – tarp kultūrinės misijos, rinkos dėsnių ir politinių sprendimų. Tai diskusija apie tai, ar Lietuva išliks skaitanti valstybė ir kokį vaidmenį joje ateityje atliks knyga.
*Šis turinys pasiekiamas tik prenumeratoriams.
Neturite prenumeratos? Užsiregistruokite, užsisakykite prenumeratą ir mėgaukitės išskirtiniu turiniu!

