VILNIAUS RITMU. Nuo „Anties“ iki romano apie dvasinę kelionę
Šią knygą galite klausyti / skaityti užsisakę PEGASO prenumeratą.
Peržiūrėti visą prenumeratos katalogą- Įsigykite audioknygas arba užsisakykite prenumeratą Pegasas.lt
- Atsisiųskite PEGASO programėlę ir prisijunkite savo Pegasas.lt paskyros duomenimis.
- Iškart pasiekite įsigytas ar prenumeratos knygas ir mėgaukitės išskirtiniu turiniu.
Apie prekę
IŠSKIRTINIS TURINYS TIK PRENUMERATORIAMS
Laidoje „Vilniaus ritmu“ – žmogus, kurio kūryba jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos kultūrinį peizažą. Architektas, grupės „Antis“ lyderis, visuomenininkas ir dabar rašytojas Algirdas Kaušpėdas kalbasi su Jūrate Pilibaitiene apie savo naujausią kūrinį – romaną „Koplyčia“. Tai ne tik debiutinis autoriaus romanas, bet ir itin asmeniškas pasakojimas, kuriame susipina menas, tikėjimas ir žmogaus vidinės kelionės tema. Kaušpėdas sako, kad rašymas jam tapo būdu išgyventi, suvokti ir išreikšti praradimą – „Šis romanas skirtas mano dukroms. Norėjau išreikšti pagarbą ir atminimą – kad jos kūrybiškumo ir šviesos trupiniai pasiektų kitus žmones.“
„Koplyčia“ – tai romanas apie architektą Leonardą Gražį, kuris gauna užduotį suprojektuoti koplyčią, tačiau netrukus supranta, kad tikroji statyba vyksta jo viduje. Tai kelionė per tikėjimą, abejones, meilę ir netektį, ieškant atsakymų į esminį klausimą – kas yra žmogaus sielos namai. Knyga parašyta jautriai ir nuoširdžiai, o jos struktūroje jaučiamas architektūrinis mąstymas – kiekvienas skyrius tarsi atskiras kambarys, kuriame vyksta svarbūs vidiniai dialogai. Autorius atskleidžia, kad kūrinys gimė ne per vieną naktį – prie jo dirbo penkerius metus, sluoksnis po sluoksnio dėliodamas emocijas, vaizdinius ir mintis. „Profesija manęs neišduoda – romanas turi šešis aukštus, atskiras patalpas, kuriose vyksta veiksmas. Viskas sudėliota taip, kad turėtų savo vietą, prasmę ir susietumą“, – pasakoja Kaušpėdas.
Ši laida atskleidžia kitokį Algirdą Kaušpėdą – ne tik muzikantą ar architektą, bet ir mąstytoją, gebantį jautriai kalbėti apie vidines būsenas, netektį ir prasmę. „Koplyčia“ tampa ne tik jo literatūriniu pasiekimu, bet ir gyvenimo apibendrinimu, savotišku dvasiniu projektu, kuris kviečia skaitytoją sustoti, susimąstyti ir pažvelgti į savo paties vidinę architektūrą.
*Šis turinys pasiekiamas tik prenumeratoriams.
Neturite prenumeratos? Užsiregistruokite, užsisakykite prenumeratą ir mėgaukitės išskirtiniu turiniu!

