Mokslas – antrasis naujos LAPO serijos Vizualumo sąsiuviniai tomas. Jame dėmesys atkreipiamas į tai, kaip konstruojamas moksliškumas ir mokslinis objektyvumas. Moksliniai vaizdai, kalba ir žiūra yra šios straipsnių rinktinės dėmesio centre, siekiant atsakyti į klausimus, ką reiškia padaryti savo tyrimų objektą matomą, kaip vaizdas susijęs su kintančiu moksliškumo idealu ir kaip veikia ekspertinė žiūra. Moksliškumo idealai, mokslo institucijų vaidmuo, vaizdų technologijos ir kultūriniai įpročiai nuolatos kinta, tad svarbu gebėti pastebėti ir kritiškai įvertinti, ką ir kaip mokslas siūlo kaip vizualų įrodymą ar faktą.

Šis tomas pradedamas itin svarbiu žinojimo sociologo Bruno Latouro straipsniu „Vizualizavimas ir kognicija: suartinimas“ (1986). Jame Latouras atkreipia dėmesį į mokslo užrašymo ir vizualizavimo būdus, mąstydamas apie tai, kokie vaizdai kuria teksto moksliškumą. Tomą pratęsia Françoise Bastide straipsnis „Mokslinių tekstų ikonografija. Analizės principai“ (1985), kuriame autorė analizuoja žymaus žurnalo Nature mokslines iliustracijas ir siūlo vieningą kalbą įvairių mokslų vizualumui analizuoti. Į mokslo kalbą orientuotus tekstus papildo Charles’o Goodwino straipsnis „Profesinė rega“ (1994), kuriame kalbama apie profesinę žiūrą, įgytą profesinio rengimo metu. Goodwinas parodo, kad profesinis žiūrėjimo bei matymo būdas nėra neutralus ir įgauna ypatingą reikšmę tokiose srityse kaip teisė, kur sprendžiamas žmogaus likimas. Tomą užbaigia mokslo istorikų Lorraine Daston ir Peterio Galisono straipsnis „Objektyvumo vaizdinys“ (1992). Autoriai analizuoja vaizdus – nuo pirmųjų botanikos, anatomijos, astronominių reiškinių ir kitokių atlasų iki rentgeno nuotraukų – rodydami, kaip vaizdavimo principai susiję su medija ir objektyvumo koncepcijomis.

APIE SUDARYTOJĄ

Natalija Arlauskaitė - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, tyrinėja istorinę vaizduotę fotografijoje, kine ir šiuolaikiniame mene, Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio vizualumą, medicinos vaizdiniją, feministinę kino teoriją, kritinę ir medijų teoriją. Knygų Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos (2014), Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine (2020) autorė. Drauge su Lina Kaminskaite sudarė straipsnių rinktinę Fokuse: moterys Lietuvos kine (LAPAS, 2021), o su Migle Anušauskaite parengė feministinės kino teorijos sąvokų ir komiksų knygą „Žiūrėti ir būti žiūrimai“ (LAPAS, 2022).