Mano vardas Juozapas. Aš paprastas vaikas. Ir mano širdis paprasta. Tik lyg medalis kabo ant krūtinės. Aš toks gimiau. Mama sako, kad buvau apdovanotas, nes turiu didelę ir jautrią širdį. Ir tik tokios širdys išgelbės pasaulį.

Tu – ypatingas. Taip sako mano tėvai. O aš noriu būti paprastas. Be to medalio. Arba nešioti jį kišenėj.

Dar svajoju turėti daug draugų. Dabar jų beveik neturiu. Bet jau greitai eisiu į mokyklą ir būtinai jų susirasiu.

Tik ar mokykloje Juozapas susiras draugų..?

Tai jautri istorija apie buvimą ypatingu. Kokius jausmus patiria vaikas, kai jaučia, kad yra kitoks? Kaip į tai reaguoja aplinkiniai? Pasakojimas atliepia vaikams aktualią problemą - patyčias. Kas jos, ir kaip su jomis gyventi?