Žemjūrė – bekraštė jūra, pribirusi didesnių ir mažesnių salų. Atokiausiuose jos pakraščiuose tebegyvena drakonai, kalbantys Senąja Kalba, o kiekviena salelė turi savą burtininką, kuris rūpinasi kasdieniais ir ne visai kasdieniais reikalais. Kad turi magiškų galių, netikėtai pajunta ir Gedas – Gonto salos kalvio jaunėlis sūnus. Išdidus, nekantrus, godus žinių ir trokštantis daryti stebuklus jaunuolis išsiunčiamas į burtininkų mokyklą – mokytis iš pačių išmintingiausiųjų. Tačiau puikybė Gedui skaudžiai atsirūgsta: netyčia jo paleistas šešėlis tampa grėsme jam pačiam, o užvaldęs jį ir jo jėgą, sėtų blogį visame pasaulyje. Klaidą atitaisyti pasiryžusio Gedo laukia ilga kelionė per jūras ir salas, kupina baimės ir vienatvės, netekčių ir atradimų. Kas yra jo paleistasis šešėlis? Ar jis turi vardą? Ar įmanoma nuo jo pabėgti arba jį nugalėti? Ar jam, Gedui, pavyks sunaikinti paties sukurtą blogį?

„Žemjūrės burtininkas“ – ryškiai išsiskirianti maginės fantastikos knyga, jos nenugramzdino visas vėliau plūstelėjęs fantasy  literatūros srautas. Tai knyga apie pusiausvyrą, apie išminties siekį, apie tapsmą savimi. Tai įtampos kupina kelionė per jūras, per klaidas, per pavojus – į tikslą, kuris, kaip paaiškėja, ne visai toks, kokio galėjome tikėtis. Persekiojamo, persekiotojo Gedo lemtis nepaliks abejingų, o paskutinį puslapį užversime tapę šiek tiek išmintingesni.