Naujųjų laikų filosofija iškėlė problemą, jog gamtos mokslai turi aiškinti ir patį žmogų. Atskleisti žmoguje viešpataujančius gamtos dėsnius buvo vienas iš svarbiausių to meto mokslo ir filosofijos uždavinių. Tad garsaus to meto prancūzų mokslininko, filosofo ir ateisto Julien Offray de La Mettrie (1709–1751) teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija ir žmogus yra tobuliausia jo dalis – buvo laikmečio iškeltas uždavinys, sukūręs atitinkamas prielaidas jam spręsti. Garsiausiame savo veikale „Žmogus-mašina“ materializmo atstovas Julien Offray de La Mettrie (Žiuljenas Ofre de Lametri) neigė sielos ir kūno dualizmą, pristatė žmogaus, veikiančio kaip fizinis mechanizmas, metaforą.

Kūrinyje dėstomos idėjos šių dienų filosofinės minties kontekste gali atrodyti pasenusios ar net naivios. Ir vis dėlto J. O. De La Mettrie pateikta „žmogaus-mašinos“ idėja išlieka įdomi savo marginalumu.