- Arthur Conan Doyle, po to - Agatha Christie

E. A. Poe (1809-1849) – skeptikas, maištautojas, kasdienės tuštybės niekintojas, vienišas nelaimingas beturtis, persekiojamas nesėkmių, nepripažintas ir nepritapęs gimtinėje, tačiau gerbiamas ir mylimas Prancūzijoje. „Tai Baironas, per klaidą gimęs bjaurioje visuomenėje, – vienišas barbariškoje, dujų apšviestoje Amerikoje“, – taip Šarlis Bodleras apibūdino Poe. Šiandien E. A. Poe - visame pasaulyje dievinamas amerikiečių literatūros klasikas ir kultinis rašytojas, iš naujo atrandamas vis naujos kartos skaitytojų.

E. A. Poe tobulai atskleidė dvasines ir fizines kančias, mirtį, įspausdamas į mūsų sąmonę realų siaubą. Jokūriniai dažnai priartėja prie padorumą neigiančios ribos, nes pagrindinis jo apsakymų tikslas – NETIKĖTUMAS.

- Jules Verne

Šis rinkinys – tai apsakymų rinktinė, kurią sudaro visi žymiausi E. A. Po darbai: pirmasis jo prozos kūrinys – apsakymas „Mecengeršteinas“ (1832 m.), pirmasis jo detektyvas „Žmogžudystė Morgo gatvėje“ ir daugelis kitų.

Akivaizdu, kad E. A. Poe - siaubo ir įtampos meistras, kuris šiurpins skaitytojus dar ne vieną šimtmetį. Savo istorijose jis tiesiog panardina į tikrą košmarą, o nuostabios Harry Clarke iliustracijos šį jausmą tobulai papildo ir sustiprina, perkeldamos vaizduotę į beveik realų gotikinio siaubo ir beprotybės pasaulį. Rašytojas tobulai aprašė dvasines ir fizines kančias, organinės materijos irimą, mirtį; sugebėjo kurti tikrąjį siaubą mūsų sąmonėje. Jį domino įvairūs kančios pasireiškimai, liguista sielos būsena, kuri sukelia „stingdančią baimę, siaubą“, vaizdai, pasak jo paties, gimę „ties riba, kur sumišusi tikrovė ir sapnas“. Šiurpiose istorijose mirusieji kartais sugrįžta pas gyvuosius.