„Žmogus vadinamas išminčiumi ne todėl, kad kalba nesustodamas; jis išminčius,

nes yra ramus, mylintis ir bebaimis.“ – Gautama Buddha

 

Kaip sakė Isaacas Asimovas, liūdniausia šių laikų realija, kad visuomenė kaupia žinias kur kas greičiau nei išmintį. Jau įrodyta, kad šiandieninis pradinukas žino daugiau, nei jo prosenelis sužinojo per visą gyvenimą. Vis dėlto išminčių neatsiranda daugiau nei Konfucijaus, Sokrato ar Voltero laikais. Laimė, žmonių, kurie sugeba iš informacijos anglių iškapstyti išminties deimantus, buvo ir tebėra. Jų mintys perduodamos iš kartos į kartą, nes įkvepia, sustiprina, suteikia vilties atsidūrusiam gyvenimo kryžkelėje. Šis žmonijos išminties rinkinys yra tai, ką žmogaus protas paliko Visatoje geriausio, amžino, aktualaus tiek mums dabar, tiek mūsų provaikaičiams, tai, kas mus nuramina, padrąsina ir paskatina labiau mylėti.