Sena karo laikų nuotrauka. Žvelgiant į ją veriasi praeities akiračiai. Lyg užkopus ant kalno, kurio papėdėje stovi tavo gimtasis miestelis. Nuo kalno matyti vaikystė, karas, stalininis pokario absurdas, varganas priemiesčio butas pusrūsyje, sumani motina, širdininkas tėvas, dvi jaunos elegantiškos kaimynės – miestelio kurtizanės, nepaprastos paprastų žmonių istorijos... Nuo to kalno matai pats save, koks esi, koks buvai ir galbūt koks būsi. Akiratis visada vilioja, bet niekada neleidžia priartėti, ir galima tik miglotai nujausti, kas slepiasi anapus. Gal tai meilė ir laimė, o gal neganda ir skausmas?
Šis romanas 1997 m. pelnė aukščiausią Lenkijos literatūrinį apdovanojimą – Nikės premiją. Tai bene vienintelis epinės prozos pavyzdys XX a. paskutinio dešimtmečio lenkų literatūroje, kuriame išsipildo nostalgiška svajonė – grįžti į prarastą praeitį. Kritikai romaną iškart pavadino šedevru.
Wiesławas Myśliwskis (gim. 1932) – vienas žymiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų, prozininkas, dramaturgas. Jis vienintelis du kartus buvo apdovanotas prestižine Lenkijoje Nikės literatūrine premija.