Įspėk mane, ir aš nuvesiu tave į slaptą vietą, kur knygos niekada nemiršta ir kur niekas negali jų sunaikinti.

Carlos Ruiz Zafón (Karlosas Ruisas Zafonas) gimė Barselonoje 1964 m., užaugo Gaudi katedros bokštų šešėlyje. Atrodo, kad aukštyn besiveržianti paslaptinga architektūra padarė būsimam autoriui didžiulį įspūdį, nes baisias, paslapčių kupinas istorijas rašyti jis pradėjo dar mokykloje, būdamas aštuonerių, ir, jo paties žodžiais, niekada nesiliovė to daryti.

2001 m. parašytas jo romanas „Vėjo šešėlis“ (lietuviškai 2001 m. išleido „Tyto alba“) tapo geriausiai pasaulyje parduodama ispanų literatūros knyga, ji išversta į daugiau nei 30 kalbų ir nenustoja jaudinti viso pasaulio skaitytojų.

„Angelo žaidimas“ glaudžiai siejasi su „Vėjo šešėliu“: vėl svaiginanti Barselona, vėl Užmirštų knygų kapinės. Vėl daugybė šio romano gerbėjų, tvirtinančių, kad jis toks pat nuostabus kaip „Vėjo šešėlis“. Vėl paslaptys, mirtis ir meilė. Barselona XX a. pradžioje: jaunas laikraščio reporteris Davidas Martinas gauna savo gyvenimo šansą: jam leidžiama laikraštyje spausdinti savo „Barselonos paslaptis“. Skaitytojai greitai pamėgsta siaubingas ir mįslingas istorijas, tačiau sėkmė turi savo kainą...

Greitai Davidas imasi nebe apsakymų, o romano, tačiau gyvenimas skurdžiame pensione ir meilė be atsako jam pakerta sveikatą. Bet vieną dieną jis gauna labai keistą pasiūlymą iš keisto leidėjo; tai viltis išsikapstyti ar sandoris su velniu?

„Angelo žaidimas“ – savotiška pasaka, meilės, detektyvo ir siaubo romanų mišinys. Knyga apie meilę, knygas ir jų rašymą. Aistrą istorijoms, virstančioms tikrove. Pasakojama taip gudriai ir su tokiu įkarščiu, kad skaitytojas nebegali atskirti fikcijos nuo realybės, paslaptingos vietos ir metafiziniai įvykiai kelia įtampą tol, kol viskas virsta žūtbūtine kova tarp mirties ir gyvenimo.