Algis Mickūnas

Algis Mickūnas gimė 1933 m. lapkričio 29 d. Kriklinių miestelyje, Panevėžio rajone, Lietuvoje. Jis – lietuvių kilmės filosofas, kultūros mąstytojas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys ir ilgametis profesorius, didžiąją gyvenimo dalį dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į Vakarus, vėliau emigravo į JAV, dalyvavo Korėjos kare. Studijavo inžineriją ir filosofiją, o akademinę karjerą plėtojo įvairiuose universitetuose, ypač Ohajo universitete. Taip pat buvo vizituojantis profesorius daugelyje pasaulio šalių ir aktyviai prisidėjo prie tarptautinių akademinių ryšių kūrimo.

Algis Mickūnas laikomas vienu ryškiausių lietuvių išeivijos filosofų. Jo tyrimų sritys apima fenomenologiją, kultūros, socialinę ir politinę filosofiją, taip pat Rytų ir Vakarų civilizacijų lyginamąją analizę. Jo darbuose nagrinėjami sąmonės, patirties, vertybių ir žmogaus vietos pasaulyje klausimai.

Autorius yra parašęs ir sudaręs daug reikšmingų filosofinių veikalų. Tarp jų – „Filosofija ir žmogiškumas“, „Kosminė sąmonė“, „Per fenomenologiją į dzenbudizmą“, „Istorija, kalba, suvokimas“, „Lietuva ir globalizacija“. Be akademinių tekstų, jis yra ir atsiminimų knygos „Atsiminimų punktyrai“ autorius.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo filosofas aktyviai dalyvavo šalies akademiniame ir kultūriniame gyvenime – skaitė paskaitas, dalyvavo konferencijose, prisidėjo prie filosofinės minties sklaidos.

Už savo nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Algio Mickūno kūryba vertinama kaip reikšmingas indėlis į šiuolaikinę filosofiją, jungianti fenomenologinę tradiciją su plačiu kultūriniu ir civilizaciniu požiūriu.