„Filosofijos likimas“ priartina skaitytoją prie pamatinių „lietuviškojo galvojimo“ matricų, lygindamas jas su dviem, gerokai skirtingomis, Vakarų filosofijos tradicijomis – graikų mąstymu ir negraikiškųjų Vakarų krikščioniškąja ir technologine metafizika. Svarbiausias „lietuviškojo galvojimo“ orientyras – tiesioginis mirtingojo susitikimas su jusliniais individais, atsiveriančiais polyje, vietovėje šiapus juslinio horizonto; būtent nuo tokio tiesioginio jusliškai akivaizdžių daiktų patyrimo prasideda graikiško stiliaus mąstymas, tuo tarpu negraikiškųjų Vakarų mąstytojai, pradedant Aleksandrijos gnostikais, baigiant Hegeliu, pavyzdiniu orientyru laiko vadinamąjį antjuslumą ir jo svarbiausią „apreiškimą“ – knygą. Tai pamatinė šio veikalo koncepcija, plėtojama remiantis didžiuliu Vakarų kultūros fenomenu – religijos, meno, filosofijos, dabartinio mokslo masyvu.