Viena iš pagrindinių knygos filosofinių užduočių – atverti techniškų bei funkcinių diskursų slepiamą neišvengiamą žmogaus arche. Pamiršę žmogaus arche, šiuolaikiniai „filosofai“ neberanda paties žmogaus, jie kalba tik apie jo funkcijas arba geidulius. Žmogus atsidūrė pavojingose sankryžose tarp retorinių įvaizdžių ir pagundos gyventi vien dėl malonumo akimirkos. Žmogus pasimetė, – jis ne tik stokoja darnos, jis prarado atsakomybę sau ir savo pasauliui.

Knygoje parodoma, kad žmogus neatsiejamas nuo savo aplinkos, kurią naikindamas naikina save. Taip pat knygoje keliamas ir ugdymo transformavimo klausimas, kuris padėtų grąžinti žmogui prasmingą mąstymą ir patį žmogiškumą..