Herbertas Werneris – vienas iš nedaugelio povandeninių laivų vadų, kurių įgūdžiai, drąsa ir neįtikėtina sėkmė padėjo išgyventi iki pat karo pabaigos. Įspūdingai ir šiurpiai aprašomi tie baisūs sunaikinimai, kuriuos sugebėjo surengti vienas nedidelis povandeninis laivas, susidūręs su laivų konvojais Atlante. Vis dėlto, kai Sąjungininkai ėmė taikyti vis tobulesnius aptikimo ir puolimo metodus, lengvos pergalės liovėsi. Medžiotojai patys virto grobiu ir kovodami ėmė patirti vis daugiau bauginančių nuostolių. Iš į vandenį nuleistų 842 povandeninių laivų 779 buvo nuskandinti. Jie tapo geležiniais karstais, kuriuose žuvo 28 000 jūreivių.

Vaizdingas pasakojimas apie kovas jūrų gelmėse, siaubą ir šalčiu dvelkiančią negailestingą mirtį skiriamas pagerbti visų tautų jūreivius, kurie žuvo Mūšyje už Atlantą.

 

Iš anglų kalbos vertė Algis Malickas

Serija „II pasaulinis karas“

408 p., kietas viršelis