Sakoma, kad ne visi šunys sugrįžta kaip žmonės, o tik tie, kurie yra pasiruošę.
Aš pasiruošęs.

Garth Stein (Gartas Steinas) – amerikiečių filmų prodiuseris ir rašytojas. „Mano šuniškas gyvenimas, arba Kaip aš tapau žmogumi“ – trečiasis jo romanas, sulaukęs neįtikėtino populiarumo. Jis išverstas į 35 kalbas, visame pasaulyje jo parduota daugiau nei 4 milijonai egzempliorių – ir ne veltui, nes pagrindinis veikėjas šuo Enzas tikrai gali pavergti kiekvieno širdį. Net ir tų, kurie niekuomet gyvenime neturėjo šuns.

Šunys kartais atrodo protingesni už žmones, tik jie nekalba. Bet mąsto! Jei kada nors norėjote išgirsti, ką jie galvoja, jums reikėtų pasiklausyti, ką apie gyvenimą pasakoja Enzas – labai senas ir labai išmintingas šuo.

Enzas žino, kad jis ne toks kaip kiti šunys: jis labiausiai mėgsta žiūrėti televizijos laidas apie automobilių lenktynes ir filosofuoti; žodžiu, jis jau dabar – beveik žmogus. Ir dar: jis įsitikinęs, kad kitame gyvenime būtinai atgims žmogumi, o kol kas reikia tam ruoštis ir tarnauti savo šeimininkui Deniui, lenktynininkui. Nesvarbu, geri ar blogi laikai būtų, nes juk ištikimybė ir meilė – visų svarbiausia. Jis šalia visada: kai Denis pamilsta Ievą ir susilaukia dukters, kai šeimą užklumpa liga ir viskas ima griūti. Net ir tada, kai Denis kovoja sunkiausią savo gyvenimo kovą ir, atrodo, kad vilties nebėra. Bet Enzas visada pasiruošęs lyžtelėti nosį.

Gyvenimas – nuolatinės lenktynės: turi kovoti iš paskutiniųjų, niekada nenusiminti ir dėl nesėkmių nekaltinti nei savęs, nei kitų. Lenktynių ir gyvenimo išminties Enzas mokosi iš savo šeimininko, atsidėkodamas jam ištikimybe, besąlygiška meile ir išmintimi. Šis liūdnas ir išmintingas šuo filosofiškai stebi žmonių gyvenimą ir žino apie jį gerokai daugiau nei mes patys. Jis išties gali mus prajuokinti, sugraudinti ir svarbiausia – pamokyti būti žmonėmis.