Kafijos pertraukėlė - popietės ritualas, naudingas ir žarnynui

Ar žinojote, kad Lietuva turėjo savąją „fika“ ir savąjį „afternoon tea“? Mažojoje Lietuvoje daugiau nei šimtmetį gyvavo ypatinga tradicija – kafijos palaunagė, kai apie 16 valandą šeima trumpam sustabdydavo dienos darbus, susėsdavo prie stalo ir mėgaudavosi tradiciniu gėrimu kafija bei gardžiais naminiais kepiniais. Šiandien, kai daugelis mūsų popietę pasitinka pavargę, skubėdami ar žvelgdami į ekranus, verta susigrąžinti šį paprastą, bet prasmingą ritualą. Kviečiame 16 valandą atsikvėpti ir susikurti kafijos pertraukėlę sau, šeimai ar kolegoms!

Kas buvo kafija?

Mažojoje Lietuvoje iš Vokietijos atkeliavusi kava tarmiškai vadinta kafija. XIX a. kafijos gėrimo kultūra čia buvo tapusi neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Turtingesniuose namuose ar švenčių metu buvo mėgaujamasi kavos pupelių kafija, o kasdienybėje ji dažniausiai ruošta iš vietinių žaliavų – skrudintų ąžuolo gilių, cikorijų, miežių, rugių ar morkų.

Kafijos valanda - daugiau nei gėrimas

Laikui bėgant kafija tapo bene svarbiausiu lietuvininkų gėrimu. Kafijos valanda, vadinama „palaunagės studa“, buvo nerašyta taisyklė bent trumpam sustoti, susėsti drauge ir pabendrauti. Tradicinis laikas tam buvo apie 16 valandą, tarp pietų ir vakarienės. Iš esmės lietuvininkai turėjo labai panašią tradiciją į britų „afternoon tea“ ar švedų „fika“ – kasdienį atokvėpio momentą, skirtą poilsiui ir pašnekesiams.

Kavos alternatyvos - ne tik taupymo sumetimais

Nors kavos alternatyvos iš pradžių paplito dėl ekonominių priežasčių (pupelių kava buvo brangi), ilgainiui jos tapo savarankiška kulinarinio paveldo dalimi. Jas gėrė ir tokios iškilios asmenybės kaip dr. Jonas Basanavičius ar Jonas Vileišis. Yra žinių, kad dr. J. Basanavičius gilių ir miežių kavas rinkosi dėl jį kamavusio aukšto spaudimo ir kitų sveikatos negalavimų, o J. Vileišis, nors ir buvo pasiturintis, taip pat gėrė cikorijų ir gilių kavas. Tai nebuvo vien Lietuvos reiškinys. Cikorijų kava buvo populiari daugelyje Europos šalių, ypač Prancūzijoje (tikėtina, ją gėrė ir pats Napoleonas), o miežinę kavą vaikams rekomenduodavo net garsioji italų pedagogė Maria Montessori.

Tinka nuo mažylio iki senolio

Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad tokie gėrimai tinka ir vaikams – mažieji ypač mėgsta pienu gardintas gilių ar morkų kavas. O vyresnės kartos žmones gilių ar miežių kavos kvapas neretai nukelia į vaikystę kaime – į močiutės virtuvę, kur ant krosnies garuodavo balintos kavos puodynėlė.

Dovana telpanti puodelyje

Kviečiame kafijos pertraukėlę iš Mažosios Lietuvos paskleisti po visą Lietuvą – ir ten, kur šiandien gyvena lietuviai visame pasaulyje. Popiet raskime laiko sustoti, atsitraukti nuo darbų ir skubėjimo, užsiplikyti puodelį lietuviško paveldo kavos ir pasidalyti juo su artimu žmogumi. Vasarą į Lietuvą sugrįžta daug svetur gyvenančių lietuvių. Kartu su prisiminimais jie išsiveža ir mažus gimtinės ritualus – skonius, kvapus, istorijas. Gilių, kiaulpienių ar varnalėšų šaknų kava gali tapti subtilia dovana sau, artimajam ar bičiuliui užsienyje. Tai dovana, gimusi iš lietuviškų pievų ir miškų, kviečianti bent trumpam sustoti, pasidalyti pokalbiu ir kartu išgyventi lietuvišką laimės valandą – kad ir kur pasaulyje būtumėte. Juk kartais prasmingiausios dovanos nėra didžiausios. Jos telpa puodelyje, bendrame pokalbyje ir akimirkoje, kuri primena namus.

Šalta cikorijų kava vasarai

2 taurėms gėrimo jums reikės:

220 ml vandens 12 g (2 arb. š.) cikorijų kavos

1 banano

100 ml pieno (iš augalinių labiausiai tinka avižų)

Ledukų

Gaminimo eiga: Išsiverdame cikorijų kavos, nukošiame ir atvėsiname. Gerai prinokusį bananą suplakame su pienu. Stiklinę pridedame ledo, pilame kavą, ant viršaus supilame bananinį pieną ir išmaišome. Skanaus ir gardžių kafijos pertraukėlių!