Jam nebuvo sunku išmokti kovoti vilkiškai – greitai ir giliai kandant. Šitaip kovojo jo seniai pamiršti protėviai. Jie prižadino jame senąjį pasaulį, ir senosios gudrybės, įaugusios į jų rūšies genus, tapo jo gudrybėmis. Visa tai iškilo be jokių pastangų, neieškant ir neatrandant, atrodė, kad tai visados jame buvo. Ir kai ramiomis šaltomis naktimis Bakas pakeldavo nosį į žvaigždes ir pratisai vilkiškai užstaugdavo, tai darydavo ne tik jis, bet ir seniai mirę jo protėviai, daugybę amžių lygiai taip pat kėlę galvas ir staugę. Jo balse skambėdavo lygiai tos pačios gaidos – tai buvo sielvarto rauda, bylojanti tai, ką jiems reiškia ši tyluma, tamsa ir šaltis.

Stiprus, gražus ir savimi pasitikintis šuo Bakas gyvena kaip valdovas savo namuose iki pat tos dienos, kai jį pagrobia, parduoda ir išveža į Kanados šiaurę. Gyvūnui tenka priprasti prie negailestingų sąlygų ir alinančio darbo, tačiau karštas šuns būdas ir tvirtas charakteris neleidžia pasiduoti. Kad išliktų kasdienėje kovoje už būvį, Bakui prireiks savyje atrasti šunų protėvių vilkų jėgos, nuožmumo ir išminties.

Jackas Londonas (1876–1916) – vienas didžiųjų amerikiečių rašytojų, jo nuotykiniai kūriniai tapo literatūros klasika ir iki šiol noriai skaitomi vaikų, paauglių ir suaugusiųjų. Keturiolikos metęs mokyklą, būsimasis rašytojas dirbo sunkius darbus anglių kasyklose bei austrių laivuose, apkeliavo JAV, Kanadą bei vyko į Aliaską ieškoti aukso. Jam rūpėjo gamta ir laukinių bei naminių gyvūnų gerovė. Šios temos įkvėpė jį parašyti ne vieną knygą. Apysaka „Protėvių šauksmas“ – žymiausias Jacko Londono kūrinys, sulaukęs net keleto ekranizacijų. Šį originalų, nesutrumpintą knygos leidimą puošia įspūdingos italų dailininko Maurizio A. C. Quarello iliustracijos.