Emily Bronte

Emily Brontë gimė 1818 m. Anglijoje, Jorkšyro grafystėje, mažame Haworth miestelyje, o mirė 1848 m. Ji buvo viena iš trijų rašančių Brontë seserų, išsiskyrusi itin uždaru būdu ir giliu vidiniu pasauliu. Nors formalaus aukštojo mokslo nebaigė, Emily savarankiškai gilinosi į literatūrą, kalbas bei filosofiją. Jos intelektinė branda ir jautrumas atsispindi unikaliame literatūriniame stiliuje.

Rašytojos kūrybinis kelias prasidėjo nuo poezijos, tačiau didžiausią pripažinimą jai pelnė vienintelis romanas – „Vėtrų kalnas“ (angl. „Wuthering Heights“), išleistas 1847 m. Knyga tuo metu sukėlė daug diskusijų dėl tamsios nuotaikos, aistros kupinų santykių ir prieštaringų veikėjų, tačiau ilgainiui buvo pripažinta vienu svarbiausių gotikinio romantizmo kūrinių anglų literatūroje.

Kadangi XIX a. moterys rašytojos dažnai buvo vertinamos nepalankiai arba nepakankamai rimtai, Emily, kaip ir jos seserys, pasirinko rašyti vyrišku slapyvardžiu. Ji pasirinko vardą Ellis Bell – neutralų ir vyriškai skambantį pseudonimą, leidusį kūriniui būti vertinamam pagal turinį, o ne pagal autorės lytį. Tik po jos mirties, kai romanas jau buvo sulaukęs skaitytojų dėmesio, atskleista tikroji autorystė. Šiandien visi leidiniai pasirodo autorės vardu – Emily Brontë.

„Vėtrų kalnas“ išsiskiria laukinės Jorkšyro gamtos įkvėpta atmosfera, tapusia neatsiejama kūrinio dalimi. Tai stipri, jausminga istorija apie meilę, kerštą ir žmogaus aistros galią griauti bei kurti.

Emily Brontë mirė būdama vos 30-ies. Mirties priežastimi tapo tuberkuliozė – tuo laikotarpiu dažna, tačiau negailestinga liga. Nors jos kūrybinis palikimas nedidelis, Emily laikoma viena reikšmingiausių XIX a. rašytojų, o jos vienintelis romanas iki šiol įkvepia milijonus skaitytojų visame pasaulyje.