Mykolas Tiškevičius

Mykolas Tiškevičius gimė 1828 m. gruodžio 1 d. Valažine (dabartinėje Baltarusijoje), o mirė 1897 m. lapkričio 18 d. Romoje, Italijoje. Jis buvo grafas, keliautojas, kolekcininkas, archeologas ir Biržų ordinatas – garsios Tiškevičių giminės atstovas, palikęs ryškų pėdsaką XIX a. Europos kultūros istorijoje. Tiškevičius buvo vienas pirmųjų Lietuvos bajorų, tapusių Egipto tyrinėjimų entuziastais, ir žmogus, kuris aristokratišką prabangą sujungė su smalsumu, moksline aistra bei nuotykių dvasia.

1861–1862 m. grafas leidosi į ekspediciją po Egiptą ir Nubiją, siekdamas pažinti senovės civilizacijų pasaulį. Turėdamas oficialų leidimą vykdyti kasinėjimus, Tiškevičius dirbo prie Karnako šventyklų ir faraonų kapų Luksoro regione. Jis surinko įspūdingą, maždaug 800 objektų siekusią senienų kolekciją – jos likučiai šiandien saugomi Vilniaus, Kauno ir kituose Europos muziejuose. Egipte grafas buvo sutiktas kaip garbingas svečias: jo laivas buvo pasitiktas patrankų salvėmis, o vietos pareigūnai ir konsulai rungėsi dėl teisės jį priimti.

Kelionės įspūdžius Mykolas Tiškevičius aprašė savo dienoraštyje „Kelionė Nilu. Grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštis 1861–1862 m.“ Tai ne tik kelionių užrašai, bet ir gyvas XIX a. pasaulio vaizdas, kupinas smalsumo, atradimų ir žmogaus troškimo pažinti. Šio rankraščio likimas buvo beveik detektyvinis – jis ilgą laiką laikytas prarastu, iš dalies publikuotas Paryžiuje 1863 m., o tik vėliau surastas ir parengtas šiuolaikiniam skaitytojui.

Knygos lietuvišką leidimą praturtina egiptologo Andžejaus Niwińskio įžanginis tekstas, pasakojantis apie rankraščio atradimo aplinkybes, bei istoriko Eligijaus Railos komentarai, atskleidžiantys Tiškevičių giminės indėlį į Lietuvos kultūros paveldą.

Mykolas Tiškevičius šiandien vertinamas kaip viena spalvingiausių XIX a. Lietuvos asmenybių – žmogus, sujungęs keliautojo smalsumą, tyrinėtojo atkaklumą ir aristokrato orumą. Jo dienoraštis „Kelionė Nilu“ – tai ne tik kelionės pasakojimas, bet ir liudijimas apie laikmetį, kai pažinimo troškimas ir drąsa peržengti ribas tapo tikrosios dvasios pažangos simboliu.