Vitalija Maksvytė
Vitalija Maksvytė, gimusi 1981 m. Lietuvoje, – rašytoja, poetė, dėmesingumo praktikų mokytoja ir kūrybinių procesų mentorė.
Jos vaikystė prabėgo vienkiemyje Dudiškių kaime, netoli Panemunės pilies. Apsupta gamtos ir tylos, Vitalija anksti išsiugdė jautrumą pasauliui ir gebėjimą stebėti – savybes, kurios vėliau tapo esminiu jos kūrybos pamatu.
Baigusi klasikinės filologijos bakalauro ir literatūros teorijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete, vėliau ji įstojo į humanitarinių mokslų doktorantūrą. Tačiau akademinį kelią pakeitė motinystė. Pirmagimės gimimas paskatino gilintis į žmogaus psichologiją, prieraišumo teoriją, kūno ir proto ryšį. Šis posūkis tapo tiek kūrybos, tiek visuomeninės veiklos pradžia.
Vitalija – viena pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių kalbėti apie dėmesingą tėvystę, kūno atmintį, emocijų gijimą per santykį. Ji yra Dulų asociacijos bendraįkūrėja ir Prieraišiosios tėvystės centro įkūrėja. Savo kūryboje drąsiai dalijasi asmeninėmis patirtimis ir transformacijomis.
Svarbiausi Vitalijos kūrybiniai darbai:
- Poezijos rinktinė „Women are Poems. Lietuva“, sukurta kartu su Ieva Juodelyte – intymus moteriškumo ir jautrumo manifestas.
- Knyga vaikams „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“, parašyta kartu su Mariumi Marcinkevičiumi – šilta ir žaisminga istorija apie vaikystę, draugystę ir svajones.
Vitalijos kūryboje juntamas autentiškumas, gilumas ir jautrumas – visa tai, kas išauga iš tikro gyvenimo, išgyvenimo ir virsmo. Ji – balsas tų, kurie ieško ryšio, prasmingumo ir nori gyventi savo gyvenimą kaip kūrinį.
