Kai prieš dvejus metus Paryžiuje buvo išleistas romanas “Aš patyriau orgazmą”, kurį parašė nežinomas (net iki šiol!) autorius (-ė), pseudonimu pasirinkęs vardą iš Biblijos – Sara, daug kas patyrė šoką.

Knygos veikėja, taip pat Sara, būsimoji filosofė, nagrinėdama I. Kanto “Grynojo proto kritiką”, susigalvoja, kad meilė – tai kvailystė, mylėti – banalu, nes mylintis žmogus negali savęs valdyti, yra nesaugus, nes meilės objektas gali pasinaudoti ir užvaldyti kūną bei protą…

Sara drąsiai ir nuoširdžiai išsako savo paslaptis, paneigia nuomonę, kurią vyrai yra susidarę apie moterų troškimus, patiriamus malonumus ir geismus, pasakoja savo gundymo apgaules ir seksualinius potyrius. Anot Saros, protingiau paklusti ne jausmams, o instinktams. Jos didžiausias noras bekeičiant galybę partnerių – patirti orgazmą. Tai jos intelektualinis apsisprendimas. Ji mylisi su visais. Tai jos kerštas. Protestas prieš visuomenės diktuojamas taisykles. Saros išpažintis trykšta gyvenimu ir geismu. Kiekvienas judesys aprašytas, įvardintos visos kūno dalys, išpasakotos slapčiausios geismo akimirkos.

Sarah nuoširdumas, jokių tabu nepaisymas padarė didelį įspūdį ir skaitytojams, ir kritikams. Romanas išverstas į daugiau nei 10 kalbų.