Knygoje spausdinamos ypatinga įtaiga alsuojančios esė apie lietuvių literatūros klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai su R. Granausku, jo kalbos pasakytos premijų teikimo progomis, taip pat humoro jausmu apdovanoto rašytojo literatūriniai pajuokavimai. Taip atsiskleidžia reikšminga, savita, nepakartojama asmenybė, jos akimis matytas gyvenimas.

Šios knygos sumanymą ir apytikrę sandarą Romualdas Granauskas spėjo pasiūlyti pats. Esė apie klasikus ir lietuviško žodžio gyvenimą, rinktiniai pokalbiai. Maždaug taip įsivaizdavo knygos centrą. Vėliau uolioji rašytojo žmona Genovaitė atnešė atspaudų, kopijų, dar vėliau, – ką pati užrašiusi. Iš didelės margaspalvės visumos pamažu klostėsi tai, kas gali tilpti į vieną knygą. Tarkim, interviu su R. Granausku būta daugybės, teko rinktis. Ar yra čia niekur neskaitytų dalykų? Taip, tame skyriuje, kuris parodo pokštaujantį klasiką.
Esė, kalbos, pokalbiai, pokštai – be abejo, tai tėra kūrybos viseto dalis, tačiau kaip tik toji dalis, kurioje rašytojui lemta atsiverti, atskleisti požiūrius, formuluoti, pagaliau kalbėti apie save. Čia ir bus šios knygos ypatingoji spalva. Jos mirgėjime R. Granauskas įspūdingas! Atsiverti... Tai, kas atsiveria, turi būti reikšminga ir įdomu. Yra.
Grįžtant prie esė. Kitaip nepasakysi – Daukanto, Biliūno, lietuvių literatūros ilgametės kelionės atvaizdai čia sukrečiantys.
Visko ir visaip mokėjęs pašnekėti žemaitis savo stiliumi jau senokai susitarė, kad pakalbėčiau prie jo kapo, o 2014 m. vasarą liepė sudaryti šitą knygą („pats jau nepajėgsiu“).

Valentinas Sventickas