Karaimų kilmės dailininko Bari Egizo (1869–1946) kūrybos albume reprodukuojama jo tapyba ir piešiniai. Tai yra pirmas bandymas sistematizuoti kūrybinį Bario Egizo palikimą bei atkreipti plačiosios visuomenės bei specialistų dėmesį į šį nepelnytai primirštą, bet neabejotinai reto talento psichologinio portreto kūrėją.

Lietuvoje, deja, dar nėra parašyta integralios, holistinės, visas dailės istorijos šakas, tradicijas ir aspektus aprėpiančios meno istorijos, kuri integruotų ne tik Lietuvos menininkų, bet ir Lietuvos tautinių mažumų, tame tarpe – labai menkai ištyrinėtos karaimų tradicijos įnašą Lietuvių meno istorijai. Tuo tarpu Vilnius iki II Pasaulinio karo buvo labai kosmopolitiškas miestas, kuriame pynėsi pačių įvairiausių tautų atstovų meninės ir kultūrinės tradicijos. Bari Egizo kūryboje susipynė karaimų meninė tradicija, Rusijos akademinė piešimo mokykla bei orientalistiniai motyvai, kadangi menininkas ilgą laiką gyveno Stambule, Turkijoje. Visa šia margaspalve palete jis praturtino IV-V deš. Vilniaus meninę sceną.

Bari Egizas gimė 1869 m. Odesoje turtingų karaimų šeimoje. Apie 1885-1889 m. jis mokėsi Odesos dailiųjų menų draugijos dailės mokykloje, o 1890 m. be egzminų buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją, kur jo mokytojais buvo žymūs to meto dailininkai, tame tarpe Vasilijus Vereščiaginas. 1897-1898 m.  Egizas tęsia dailės studijas Paryžiuje, daug keliauja po Europą. Grįžęs į Odesą dirbo dailės mokytoju, rengė parodas, o apie 1922 m. išvyko į Turkiją, į Stambulą, kuriame turėjo mokinių ir privačią dailės studiją. Išgarsėjo kaip puikus portretistas, pas kurį portretus mielai užsakinėjo įvairių atstovybių ambasadoriai.  Bari Egizas mirė 1946 m., palaidotas Vilniuje, karaimų kapinėse.