Semas Kinkeidas, tapęs provincijos miestelio bažnyčios pastoriumi, pagaliau pasijunta radęs namus – jis patenkintas gyvenimu Šenandoa slėnyje. Bet jo planai pritraukti prie bažnyčios ispaniškai kalbančių atvykėlių bendruomenę patinka ne visiems. Laimei, į Toms Bruką atkeliauja Eliza Martines ir Semas supranta sutikęs moterį, gebančią rasti kelią į kiekvieno širdį.
Eliza neieško draugysčių. Jau ne vienus metus ji šalinasi visų, bijodama, kad jos paslaptys bus atskleistos. Tačiau likimas suveda ją su moterimis, kurių pomėgis – siūti skiautinių antklodes. Elizą sujaudina jų siūloma draugystė. Negana to, ji pajunta neįveikiamą potraukį pastoriui Semui. Iš Šenandoa slėnio Elizai nebebus taip lengva išvykti.

Emilie Richards trilogija „Šenandoa slėnis“ – apie tame slėnyje gyvenančias šeimas, jų paslaptis ir skausmingus išgyvenimus, kuriuos galiausiai pakeičia džiaugsmai.
Trilogijos dalys neatsitiktinai pavadintos kaip skiautinių raštai – „Vestuvių žiedai“, „Begalinė grandinė“ ir „Meilės mazgas“. Knygose skiautiniams skiriama nemažai dėmesio. Jie margi kaip ir pats gyvenimas. Reikia begalinės kantrybės ir išmonės, kad mažučiai audinio gabalėliai sukristų į lovatieses, staltieses ar net paveikslus.