„Egipto Mirusiųjų knyga“ vadinamos pomirtinei sielos kelionei skirtos ištarmės, kuriomis mėginama įveikti dausose slypinčius pavojus ir susilieti su dieviškaisiais pradais. Tiesai nusižengusi ir žinijos kupina siela įveikia bei atmaino neišmanymui tolygias tamsos jėgas, šitaip kartodama Osirio alcheminės transformacijos kelią ir atgimdama dvasinės šviesos pavidalu.

„Mirusiųjų knygos“ tekstus egiptiečiai vadino išėjimu į dvasinės Dienos šviesą skirtomis ištarmėmis (pert em hru). Jos buvo skaitomos šventyklose vykstančių misterijų metu, taip pat atliekant šermenų bei dvasinio įšventinimo ritualus. Surašytos į ilgą papiruso ritinį su spalvotais simboliniais piešiniais įvairios „Mirusiųjų knygų“ versijos dedamos į kapą prie velionio mumijos, šitaip tapdamos mirusiojo sielos vadovais po dausų pasaulį.

Skaitytojui pateikiamas pilnas raštininko Ani kape rasto papiruso (apie 1420 m. pr. Kr.) vertimas iš transkribuoto hieroglifų teksto, atliktas lyginant esamus angliškus bei rusiškus variantus. Tekstą lydi vinječių aprašymai ir išsami mokslinė studija apie senovės Egipto dvasinę kultūrą.

Leidinio sudarytojas, vertėjas ir monografijos autorius Prof. Habil. Dr. Algis Uždavinys ( 1962–2010 m. ) – vienas talentingiausių humanitarinių mokslų atstovų Lietuvoje, filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamųjų civilizacijų studijų specialistas. Jo universalių tyrimų ir akademinių studijų lauke buvo Platonas, pitagoriečiai, filosofija ir mistika, senovės Egiptas, Mesopotamija, taip pat šiuolaikinių Vakarų modernioji ir postmodernioji kultūra – filosofija, religija, menas. Dėstė įvairiuose Europos, Azijos ir Australijos universitetuose.