jau gal dvidešimt metų turiu seną Pochliobkino knygą. Man labai patiko. Taip, ten šiaip receptų nerasite, bet yra būtent pradmenys, kaip virti sriubą, kaip virti vaikui ar suaugusiajam kokią košę, be to, puikiai parašyta, parastai, suprantamai. Galbūt dabar man ji pasirodytų per daug paprasta, kitokia, bet rekomenduočiau jaunam žmogui, kokia aš buvau prieš kažkada. Aš ją perskaičiau nuo pirmos iki paskutinės raidės, pravertė tolesniame kulinariniam mano gyvenime.

Kokios prieštaringos nuomonės... Kaip tik planavau abi užsisakyt, kaina tokia patraukli, gaminti patinka. Reiks būtinai šiandien nukeliuat iki artimiausio knygyno pavartyt. Ačiū, Egle, už nuomonę.

Atleiskit, Rima, kad vėlokai atsiliepiau. Ne kasdien lankausi. Dar sykį sakau: tos knygos (abi) - kaip prasto lygio profkės pagalbinė literatūra. Net vadovėliu nepavadinsi. Šlapio doktoranto sukurpta metodinė "literatūra". Paslaptys - tik pavadinime, iliustracijos - tik viršely. Jei iš tikrųjų norit atrast ką nors naujo ir įdomaus, skaudžiai nusivilsit. Man pagailo net tų pinigų, kuriuos išleidau akcijos metu užsisakydama abi knygas. Kaip vienas žmogus išsireiškė: "sudegint neskaičius". O dėl p. Lauros nuomonės... Na, jei pati nekepi, neverdi ir neturi, kur pinigų dėt... pirmyn. Jokia, bent vieną firminį receptą turinti šeimininkė tamstos požiūriui nepritars, nes "bendras supratimas apie valgio gaminimą" tik tiek ir tereiškia.

Super knygos, turiu jo seno leidimo. Perskaitysit ir turesit bendra supratima apie valgio gaminima.

Egle, kuo tau nepatiko? Mane kaip tik jos suintrigavo, galvoju uzsisakyt.

Dėl dievo meilės, tik nesusigundykit. Tinka nebent lentynai papuošti - iš išorės knygos tikrai gražios.