Aš galvojau: „Tai tavo vasara, Smila.“

Smila, metams atvykusi mokytis į Sietlą, nesitikėjo, kad jos viešnagė prasidės nuo stovyklos prie vandenyno ir banglenčių, kuriomis čiuožti iki šiol neteko. Nesitikėjo ir to, kad nauji draugai bus tokie arogantiški, o vietiniai La Pušo indėnai visai nesidžiaugs baltaisiais atvykėliais. O labiausiai nesitikėjo, kad nauji jausmai ją užplūs smarkiau nei didžiausia Ramiojo vandenyno banga.

Jei džiugina vasara, jei vandenynas atrodo kerintis, žavus ir pavojingas, jei kartais norisi pamiršti viską ir stačia galva leistis į naujas patirtis, jei kada nors teko įsimylėti – tikėtina, kad ši knyga patiks. Gal net labai.