„Nuostabiai parašyta knyga, pasakojanti beveik 60 metų istoriją apie nevilties nulemtą poelgį, kuris paženklino ne tik dviejų pagrindinių herojų, bet ir daugybės kitų žmonių likimus. Skausmingai liūdnas ir sykiu meile spinduliuojantis romanas.“ 

Afganistanas, 1952-ieji. Dešimtmetis Abdula ir jo trimetė sesutė Pari su tėvu ir pamote gyvena nedideliame Šadbago kaime. Šeima nuolat kovoja su skurdu ir atšiauriomis žiemomis, o tėvas Saburas vis ieško darbo. Abdulai jo sesutė – tokia pat graži ir miela kaip fėja, kurios vardu ji pavadinta, – atstoja visą pasaulį. Dėl jos berniukas pasirengęs padaryti bet ką – netgi iškeisti savo vienintelę batų porą į povo plunksną Pari kolekcijai. 

Vieną dieną vaikai su tėvu iškeliauja į Kabulą. Pari ir Abdula nė nenujaučia, koks likimas jų ten laukia. Sostinėje nutiksiantis įvykis negailestingai sugriaus jų įprastą gyvenimą, bet kartais – kaip toje tėvo pasektoje pasakoje – tenka nupjauti pirštą, kad išgelbėtum ranką. 

Keliaudamas per kartas ir žemynus, iš Kabulo į Paryžių, San Fransiską ir Tino salą Graikijoje, autorius išmintingai, įžvalgiai ir jautriai rašo apie mus siejančius ir mūsų gyvenimus kuriančius ryšius. Apie tai, kaip padedame savo artimiesiems, kaip mūsų pasirinkimai nulemia ištisų kartų istoriją ir kaip dažnai mus nustebina tie, kuriuos mylime labiausiai. 

„Emocinga ir įtraukianti istorija. Bėgant metams, Kh. Hosseinio pasakotojo talentas dar labiau sustiprėjo. Naujajame romane nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, ištikimybė namams ir gyvenimas tremtyje, mūsų pasirinkimai tarp pareigos ir laisvės, taip pat ir tai, kaip praeitis persekioja dabartį. [...] Labai paveikus daugiaplanis kūrinys.“ 

„Kh. Hosseinis užduoda gerus, bet sunkius klausimus apie meilės ribas. Aiškiai neišreikšta, bet juntama autoriaus nuomonė, kad meilė nežino ir nepripažįsta jokių ribų – nei kalbos, nei klasės, nei identiteto. Ir šioje itin įtraukiančioje knygoje jos poveikiui niekas negali atsispirti.“ 

„Išskirtinis romanas. Tiesiog būtina perskaityti visiems, kuriems rūpi, ką iš tiesų reiškia gyventi.“ 

„Trečiuoju savo romanu Kh. Hosseinis aiškiai parodo, kad neketina ilsėtis ant laurų. Nors knygoje „Ir aidėjo kalnai“ paliečiamos ir ankstesnės jo nagrinėtos temos – nostalgija, širdį draskantys sutapimai ir visus sunkumus nugalintis triumfas, – šis romanas kur kas platesnis tiek geografiniu, tiek emociniu požiūriu.“ 

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas į diplomatinę tarnybą Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis 1996 m. baigė vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane. Daugiau apie fondo veiklą: https://www.khaledhosseinifoundation.org