Jaunų amerikiečių pirmasis romanas – didžiausia 2004 m. literatūrinė sensacija JAV. Painaus ir komplikuoto siužeto romanas pasakoja apie keturių Prinstono universiteto studentų senovinio rankraščio tyrinėjimus.

 

Ianas Caldwellas ir Dustinas Thomasonas – Prinstono ir Harvardo universitetų auklėtiniai – romaną “Ketverto taisyklė” pradėjo rašyti 1998 m., baigę mokslus. Mintis parašyti tokį romaną pirmiausia šovė į galvą Ianui Caldwellui, lankiusiam seminarą, skirtą Renesanso laikų menui, mokslui bei muzikai.

“Tai ne “Da Vinčio kodas”. Tai – kur kas geriau!” Frederickas A. Babbas

 

Keturi gabūs Prinstono universiteto studentai imasi tyrinėti paslaptingą XV a. kūrinį “Hypnerotomachia Poliphili”. Šiame retame tekste (o tai – realiai egzistuojanti knyga), įpinti slapti šriftai, atskleidžiantys, kur ieškoti paslėptų Romos lobių. Ši knyga užhipnotizuoja kiekvieną, kuris mėgina ją studijuoti. Penkis šimtus metų tylėjusi knyga atskleidžia savo paslaptis Tomui, kurio tėvas taip pat buvo pametęs galvą dėl šios knygos, ir Poliui, kurio ateitis priklauso tik nuo “Hypnerotomachijos” – užmirštos erudicijos, keistų seksualinių troškimų ir siaubingo žiaurumo pasaulio. Knygoje rasime žudikų, meilės istorijų, pavojų ir atskleidžiamų paslapčių. Herojai skubės ne tik spręsti galvosūkius, bet turės ir gerokai pamiklinti kojas, kad liktų gyvi.

Perskaičius šį romaną kai kuriems skaitytojams gali kilti pagunda ne tik įsigyti “Hypnerotomachijos” kopiją, bet ir patiems bandyti išspręsti ten slypinčius galvosūkius. Caldwellas ir Thomasonas sunkiausias užduotis jau iššifravo, tad beliko tik paskutinis galvosūkis, ir jau galima vykti į Romą ir griebtis kastuvo...

 

“Hypnerotomachia Poliphili” – realiai egzistuojantis viduramžių tekstas, 1499 m. anonimiškai išleistas Venecijoje. Pavadinimas išvertus reiškia “Polifilo kova už meilę, kurią jis kovojo sapne”. Knygos autorius iki šiol nenustatytas, nors knygoje yra užuominos apie jos autorystę: akrostiche, kuris gaunamas sudėjus pirmąsias kiekvieno skyriaus raides, galima perskaityti: “Brolis Frančeskas Kolona mylėjo Poliją be galo”.