Nuo kirminų viskas prasidėjo. Paskui jie išmoko plaukti, virto žuvytėmis, jos išmoko skraidyti, tapo paukščiais, tada jiems nusibodo skristi – nutūpė ir tapo visokiais žvėreliais, o tie pasiėmė lazdą, užsikūrė ugnį ir tapo mumis. Kur tavo pradžia – tas ketvirtadienis, kai tavo mama troleibuse sutiko tavo tėvą, ar tavo gimimo diena, ar tas saulėtas rytas, kai supratai, kad gyventi sau yra gyventi niekam? Antroji ne tik iliustruota, bet ir paties rašyta žinomo dailininko knyga – žaismingas eseistikos kūrinys, primenantis vadovėlį, instrukciją, „gyvenimo būdo“ lektūrą. Tai ne tik formos, bet ir šiuolaikinės masinės ideologijos parodija: Mariaus Jonučio knyga moko žiūrėti į pasaulį savomis akimis, nepasiduoti stereotipams, šitaip išsaugant savo žmogiškąją esmę. Būdingas Mariaus Jonučio tekstų požymis – net apie skaudžias problemas kalbama su geraširdiška šypsena, tikint geruoju žmogaus pradu.