Karštą liepos naktį Menkių kyšulyje Eidrijenę pažadino motinos Malabaros ištarti šeši paprasti žodžiai: „Benas Sauteris ką tik mane pabučiavo." Ir tą lemtingą naktį keturiolikmetė paauglė iš mylimos dukters virto geriausia drauge, patikėtine ir bendrininke.

Charizmatiškoji Malabara visa esybe neria į slaptą ryšį su geriausiu vyro draugu ir jai reikia dukters pagalbos. Apsvaiginta motinos pasitikėjimo, Eidrijenė tampa nuodėmingos meilės romano dalyve, lyg patyrusi sąmokslininkė padeda planuoti meilužių susitikimus ir nuslėpti tiesą. Ji meluoja visiems: patėviui, broliui, Beno žmonai, draugams, netgi savo mylimiesiems. Užuot kaip bendraamžės pati išgyvenusi pirmuosius jausmus, sukasi motinos aistrų sukeltuose verpetuose.

Egocentriškos Malabaros – nuostabios kulinarės, kelionių ir maisto žurnalistės – įtaka dukrai turėjo žlugdančių pasekmių. Prireikė ne vienų metų, kad Eidrijenė išsigydytų depresiją, nutrauktų netinkamus santykius ir nukirptų bambagyslę. Talentingai parašyta prisiminimų knyga „Laukiniai žaidimai" tapo jos išsilaisvinimo ir gijimo dalimi.