Režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo ir meno vadovo Stanislovo Rubinovo autobiografinė knyga. Unikalaus talento ir likimo menininko bei Žmogaus gyvenimas buvo ganėtinai dramatiškas ir įdomus. Kaip pabrėžia pats autorius, knygoje fiksuojama tik tai, ką jis gerai prisimena. Autoriaus stilius ganėtinai lakoniškas, be literatūrinių dekoro elementų, tačiau įtikinamas; o ta realybė, kurią jis prisimena turbūt pranoks ne vieno skaitytojo fantaziją. 

Prisiminimuose apstu įdomių Lietuvos prieškario bei sovietmečio detalių, betarpiškų liudijimų apie to laiko visuomeninę ir kultūrinę situaciją. Knygoje rasime prisiminimų apie Kiprą Petrauską, Stasį Krasauską, Antaną Sodeiką, Juozą Babravičių, Eleną Čiudakovą, Antaną Kučingį, Joną Švedą, Benjaminą Gorbulskį, Rolandą Butkevičių, Ričardą Mikutavičių. Pastaruosius prisiminimus autorius aprašo grakščiai, nevengia subtilaus humoro.