Žymaus JAV romanisto, kultinio „Kovos klubo“ autoriaus Chucko Palahniuko romanas „Nematomi monstrai“ skaitytojus pasiekė tik po penkerių metų, 1999-aisiais, kai buvo ekranizuotas „Kovos klubas”. Iki tol nelabai žinomo rašytojo knygą leidėjai atmesdavo dėl, jų manymu, „pernelyg šokiruojančio turinio”.

„Nematomi monstrai” iš tikrųjų šokiruoja. Trisdešimt du knygos skyriai, kuriuos nesunku perskaityti per keletą valandų, skaitytojui įrodo, kad vidiniuose jo labirintuose gyvena pabaisos ir monstrai. Aštrus autoriaus žvilgsnis grotesko, ironijos ir intelekto skalpeliu perskrodžia ne tik skaitytojo, bet ir kraujuojančius nupoliruotos visuomenės vidurius. Smulkmena po smulkmenos pikantiškos detalės susidėsto į istoriją, kurioje savąją gyvenimo versiją galima gyventi tik be sentimentų ištaškius senąjį gyvenimą, o laimėjusiųjų nebelieka.

Knygos siužetas primena žaidimą, kuriame veikėjai keičia ne tik gyvenamąją vietą, bet ir savo įsitikinimus, pavardes, išvaizdą bei lytį. Pagrindinė knygos veikėja – populiari manekenė, kurios gyvenimą aukštyn kojom apverčia nelaimingas atsitikimas. Pistoleto šūvis gražuolę paverčia nematomu monstru – kalbėti negalinčia pabaisa, po vualiu slepiančia subjaurotą veidą. Netyčia sutikta grožio karalienė, laukianti lyties keitimo operacijos, išmoko pabaisą, kaip sukurti save iš naujo ištrinant praeitį. Fantasmagoriška kraupių įvykių karuselė ima pašėlusiai suktis...