Aš esu Hana. Turiu tris mamas. Varna man patinka labiau nei Nakties paukštė. Mudvi su Varna turime daug paslapčių. Nakties paukštė – tokia tyli. Namuose būna itin tylu, kai pasirodo ji. Viskas sustoja. Lempos šviečia blankiau. Krosnelės atšąla. Viskas nuščiūva. Nakties paukštė sėdi savo miegamajame. Užuolaidos
užtrauktos, langai uždaryti – eidama matau tai iš toli ir suprantu, kad viduje Nakties paukštė. [...]
Varna mirkčioja, meta skubų žvilgsnį ten, šen, bet akies kamputyje tūno juokas, kuris man patinka. „Paika mergužėle, – sako Varna, – šokėjėle, paika mergužėle, eikš, pašoksim.“ Tą ir darome, nors jau vėlu ir man laikas miegoti, Varna sako, kad tai
nieko bloga. „Negalime visą laiką būti protingos, reikia šiek tiek pagyventi, paika mergužėle, šokėjėle, tai mūsų paslaptis, ar ne?“ – klausia Varna. Mes su Varna turime daug paslapčių.

Bet labiausiai Hanai patinka mama. Ramus mamos balsas, kai ji sėdi prie žiedimo rato, mama, kuri mėgsta mišką ir viską, kas auga. Hana blaškosi tarp ištikimybės mamai ir tėčio troškimo, kad viskas būtų tvarkinga ir puiku. Savo rūpesčius dėl draugių ji turi laikyti paslaptyje, nes baiminasi, jog nutiks kas negero.
Vėl sutinkame Haną jau suaugusią, kai po mamos mirties ji grįžta į vaikystės namus. Ją persekioja stiprėjantis abejonės jausmas – galų gale abejonė peraugs į poreikį išsiaiškinti viską su tėvu.


„Niekas negirdės, kaip tylu – puikus pirmasis romanas.“
Terje Stemland, Aftenposten

„Žadinantis mintis, apie dvasinę kančią. Skaitytoją užlieja įžvalgų banga.“
Eigil Steinsfjord, Vårt Land

„Puikus pirmasis romanas apie motinos įtakos padarinius… Debiutantė Benediktė Meyer Kroneberg meistriškai pasakoja apie mažąją Haną, priverstą prisiimti atsakomybę. Pasakojimo stilius primena stiprią ir išraiškingą Meretės Lindstrøm prozą. Vietomis Kroneberg romanas yra persunktas egzistencine kančia, kuri perteikiama paprasta, bet itin emocinga kalba.“
Margunn Vikingstad, Dag og Tid

„Kroneberg debiutuoja jaudinančiu ir kartu keliančiu nerimą romanu.“
Torolf E. Kroglund, Agderposten

„Benediktė Meyer Kroneberg debiutuoja jaudinančiu romanu apie kenčiantį vaiką.“
Maja Troberg Djuve, Dagbladet

„Kroneberg rašo puikiai, tikiu jos papasakota istorija. Charakteriai ryškūs ir įtaigiai pavaizduoti. Vietomis pasakojimą pertraukia lyriniai gamtos aprašymai, grožio kupinos pastraipos, kurios subtiliai kontrastuoja su kuriama emocine įtampa.“
Stavanger Aftenblad

„Kroneberg nusipelno apdovanojimo už tai, kad gvildena sudėtingą temą iš vaiko perspektyvos: ji puikiai perteikia sielvartą, kurį patiria maža mergaitė negalėdama perprasti, kas šįkart bus mama – Varna ar Lakštingala  (maniakiška ar depresyvi).“
Bergens Tidende

„Knygoje puikiai ir įtaigiai aprašoma, kaip vaduojamasi iš praeities.“
Liv Riiser, Vårt Land

Apie autorę:

Benedicte Meyer Kroneberg (Benediktė Mejer Kroneberg) gimė 1972 metais Osle, Norvegijoje. Dabar gyvena Hisoy saloje prie Arendalio. Baigė skandinavų literatūros bakalauro studijas Norvegijos mokslo ir technologijų universitete, šiuo metu dirba vyresniųjų klasių mokytoja. Jos kūryba buvo įtraukta į leidyklos „Cappelen Damm“ parengtą debiutantų antologiją „Signalai 2010“.