2027-ieji. Baigėsi Raudonosios, Baltosios ir Pilkosios sumaišties metai. Į Rusiją grįžo viduramžiai. Po Maskvą raudonais kinų gamybos mersedesais važinėja „caro tarnai“ opričnikai ir žudo visus neįtinkančius carui bei nimfomanei carienei. Nors įsigalėjo moderniosios technologijos, Rusija izoliuota nuo pasaulio, ją supa „Didžioji rusų siena“. Rusijos elitas jau kalba kiniškai, o liaudis, kad būtų linksmiau gyventi, gali vaistinėse nusipirkti kokaino... Šį romaną galima būtų pavadinti orveliška antiutopija, kurioje V. Sorokinas apmąsto šiuolaikinės Rusijos padėtį bei jos ateities perspektyvas.