Ji šnabždesiu sukurs ištisą imperiją – tačiau visos istorijos anksčiau ar vėliau liaujasi paklusti pasakotojo valiai…

Po nereikšmingo dviejų dabar jau seniai pamirštų karalysčių mūšio XV a. pietų Indijoje maža mergaitė susiduria su dievybe – šis įvykis pakeis istorijos tėkmę. Pampa Kampana ką tik regėjo savo motiną mirštant, o dabar įgyja dievybės galių. Mergaitė turės įkurti Bišnagą – Pergalės miestą. Ir visą ilgą gyvenimą siekti, kad moterys turėtų lygias galimybes patriarchaliniame pasaulyje.

Ateinančius 250 metų Pampos Kampanos gyvenimas glaudžiai susipina su Bišnagos istorija, nuo pat atsiradimo iki tragiško imperijos žlugimo dėl pačios žmogiškiausios ydos – valdžios pasipūtimo. Šis kūrinys moko mus, kad visos istorijos galiausiai išsprūsta pasakotojams iš rankų ir ima gyventi savo gyvenimą – Bišnagos miestas ne išimtis. Metams bėgant valdovai keičiasi, vieni mūšiai laimimi, kiti pralaimimi, sąjungininkai tampa priešais, Bišnagos santvarka vis labiau slysta iš rankų, o viso to centre – Pampa Kampana.

„Pergalės miestas“ – kerintis kūrinys, moderni senovės epo versija. Tai meilės, nuotykių ir mito saga, kuria Salmanas Rushdie (g. 1947), vienas garsiausių šiuolaikinių pasaulio rašytojų, dar kartą įrodo esąs didis nežabotos vaizduotės pasakotojas. Stebuklų, širdgėlos ir humoro persmelktas romanas narplioja tokius klausimus, kaip antai kas mus daro žmonėmis. Autorius meistriškai nagrinėja religijos, filosofijos, galios ir teisingumo temas. Jo kūriniams būdinga ne tik magiškas pasaulėvaizdis, metaforų gausa bei pagaulus siužetas, tačiau ir meninė, kultūrinė, socialinė vertė.