Knygos „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ autorė Ramunė Vėliuvienė – žinoma grafikė. Kuria didelės apimties estampų ciklus, iliustruoja knygas, tapo. Yra surengusi per 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Dailininkė yra ilgametė Lietuvos dailininkų sąjungos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Etninės kultūros globos tarybos, įvairių nevyriausybinių organizacijų narė. Šios jos knygos pagrindas – vienos giminės albumų fotografijos, aprėpiančios visą XX a., taip pat šeimos relikvijos, seni daiktai, atvirukai, sveikinimai, Kauno, Vilniaus, Varėnos, Merkinės prieškario vaizdai ir kt. Žvelgdama į fotografijas R.Vėliuvienė išjudina asmeninės ir universaliosios lietuvių atminties klodus ir kuria autentiškus tekstus bei skaitmeninės grafikos kūrinius, kuriuose laiko ženklų ir visiems atpažįstamų istorinių, kultūrinių patirčių prisodrinti asmeniniai prisiminimai virsta universaliu vieno Lietuvos istorijos šimtmečio liudijimu. 

Senovės graikai epocha vadino tariamą laiko stabtelėjimą gausiai įvykių prisodrintu laikotarpiu. Ši knyga – kultūrinės antropologijos vizualinė studija, išreiškianti lietuvių tautos, išgyvenusios neįtikėtinas permainas XX amžiuje, mentalines nuostatas. Ir visa tai pasakojama per vienos giminės likimus.

Prof. Libertas Klimka, etnologas, mokslo istorikas

Sklaidydama kelių kartų šeimos fotoalbumus Ramunė Vėliuvienė žadina regimąją atmintį: nuotraukose ji regi – ne tik mato, bet ir suvokia, kokį ilgą bei sudėtingą kelią nuėjo giminė dabarties link. Šioje atminties kelionėje geriausias vedlys, kuriuo pasikliauja autorė, yra jos sukaupta žinija: šalies istorija, į kurią įpinami artimųjų likimai; etnologija, kuri išskleidžia etninę pasaulėjautos ir gyvenimo būdo sanklodą; antropologija, sudėliojanti socialinius ryšius skirtingų santvarkų laikais; menas, skatinantis kūrybiškai ieškoti savo šaknų ir atidengti tapatybės sluoksnius. Ramunės pasakojime smulkios buities detalės, įvykių ir nuotykių blyksniai, girdėtų ar skaitytų pasakojimų atplaišos yra tarsi iš jos bobutės Onos sapno išbarstytos slyvos, pranašaujančios likimą, nuo kurio nepabėgsi.

Dr. Margarita Matulytė, Lietuvos fotografijos istorikė

Tikriausias praeities pasakojimas gimsta ne akademijose ir vadovėliuose, o autentiškuose asmeniniuose prisiminimuose, prakalbintuose šeimos fotografijų albumuose ir net slapčiausiuose sapnuose. Nėra istorijos be konkrečių artimų žmonių, konkrečių pasakojimų ir konkrečių vietų – visa tai esminės mozaikos detalės didžiuosiuose mūsų praeities paveiksluose. Ir kuo daugiau tokių detalių žinome – tuo sąmoningesni ir stipresni esame. Ši knyga tokia ir yra: ryški bei profesionaliai atkurta bėgančio laiko mozaikos dalis. Norėtųsi, kad kiekvienas paėmęs į rankas šį leidinį vėliau pats pamėgintų surasti savąsias praeities erdves, užčiuopti savų ištakų gyslą. Taigi, tai neabejotinai nuoširdi ir įkvepianti knyga.

Dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto istorikas